Ką realiai galima padaryti su išsiblaškymu

Kiekvieną iš jų išbandžiau ir nė vieno neneigsiu. Telefonas kitame kambaryje man davė daugiau nei bet kuri programėlė. Pirma valanda be pašto irgi.

Bet po kelių mėnesių pastebėjau vieną bendrą bruožą. Visi šitie būdai reikalauja, kad kiekvieną kartą apsispręstum iš naujo. Kad neštum telefoną. Kad neatidarytum pašto. Kad eitum miegoti, o ne dar vieno epizodo.

Kol esi žvalus, tai nesunku. Antrą valandą po pietų — jau sunkiau. O būtent tada susikaupimo ir reikia labiausiai.

Todėl pradėjau žiūrėti plačiau: kas apskritai lemia, kaip lengvai tą dieną susikaupi.

Kai viską sudėliojau, paaiškėjo, kad visi būdai skyla į tris grupes.

Pirmas dvi grupes žino visi. Apie jas parašyta tūkstančiai straipsnių.

Trečia — mažiausiai apgalvota. Daugumai ji baigiasi ties kava, ir toliau niekas nebeieško.

Kava daro tiksliai tai, ką moka: laiko budrų.

Bet budrumas ir susikaupimas nėra tas pats dalykas. Budrus žmogus neužmiega prie ekrano. Susikaupęs žmogus išlaiko vieną mintį nuo pradžios iki galo.

Trečias puodelis iki pietų sprendžia pirmą dalyką. Antrojo jis net neliečia.

Taigi trečia grupė lieka beveik tuščia. Būtent nuo to momento pradėjau domėtis funkciniais grybais.

Tai grybai, kurie tradiciškai nebuvo valgomi kaip maistas. Juos ruošdavo kitaip — džiovindavo, virdavo nuovirus, dėdavo į arbatas.

Liūto karčiai auga ir Lietuvoje. Balti, gauruoti, dažniausiai ant senų lapuočių — bukų, ąžuolų. Kas juos matė miške, tas prisimena, nes jie nepanašūs į nieką kitą.

Reiši kietas ir blizgantis, valgyti jo neįmanoma. Kinų žolininkystės rinkiniuose jis aprašytas jau prieš du tūkstančius metų.

Kordicepsas auga Tibeto ir Himalajų aukštikalnėse. Tradiciškai jį rinkdavo piemenys, o vėliau jis tapo vienu brangiausių grybų pasaulyje.

Kalakuto uodega — margas, sluoksniuotas grybas, augantis ant nudžiūvusių kelmų. Pastaraisiais dešimtmečiais jis yra vienas dažniausiai tiriamų grybų apskritai.

Europoje apie visus juos plačiau prabilta tik pastarąjį dešimtmetį. Azijoje jie naudojami šimtmečius.

Šitą dalį rašau atsargiausiai, nes būtent čia daugiausia painiavos.

Kas tiriama. Tyrėjus domina šių grybų sudėtis: polisacharidai, β-gliukanai, triterpenai. Šios medžiagos yra išmatuojamos, todėl ekstraktai ir standartizuojami būtent pagal jas.

Ko dar nežinome. Nemaža dalis tyrimų atlikti ląstelių kultūrose arba su gyvūnais, ne su žmonėmis. Tie, kurie su žmonėmis, dažniausiai nedideli. Dozės ir ekstraktų tipai skirtinguose tyrimuose skiriasi tiek, kad rezultatų tarpusavyje palyginti beveik neįmanoma.

Išvados čia nedarysiu. Ją pasidarai pats: arba nusprendi pabandyti, arba nusprendi, kad duomenų dar per mažai, ir palauki. Abu atsakymai man atrodo protingi.

Aš nusprendžiau pabandyti. Bet jei dozės ir ekstraktų tipai lemia tiek daug, tai renkantis reikia žinoti, kas tiksliai yra viduje ir kiek.

Turėjau namie tris buteliukus kapsulių. Visi trys stovėjo spintelėje, visi trys buvo beveik pilni.

Ne todėl, kad blogi. Todėl, kad kapsulę reikia prisiminti, atsidaryti, užsigerti vandeniu. Trys smulkūs veiksmai, kurių ryte niekas nedaro.

Guminuką tiesiog suvalgai.

Papildo, kurio nevartoji, veiksmingumas yra nulis — nesvarbu, kas parašyta ant etiketės. Tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl pasirinkau būtent tokią formą.

Vienoje porcijoje (du guminukai) yra 235 mg ekstraktų. Kadangi visi grybų ekstraktai yra 10:1, tai atitinka 2300 mg grybų ir augalinės žaliavos.

Pilna sudėtis:

Ašvagandos ekstraktas (Withania somnifera), šaknis — 60 mg. 10:1 ekstraktas, atitinka 600 mg augalinės žaliavos, standartizuotas iki 5% vitanolidų.

Liūto karčių ekstraktas (Hericium erinaceus), vaisiakūnis — 60 mg. 10:1 ekstraktas, atitinka 600 mg grybų žaliavos, standartizuotas iki 30% polisacharidų.

Reiši ekstraktas (Ganoderma lucidum), vaisiakūnis — 40 mg. 10:1 ekstraktas, atitinka 400 mg grybų žaliavos, standartizuotas iki 30% polisacharidų.

Kordicepso ekstraktas (Cordyceps sinensis), vaisiakūnis — 40 mg. 10:1 ekstraktas, atitinka 400 mg grybų žaliavos, standartizuotas iki 7% kordicepino.

Kalakuto uodegos ekstraktas (Trametes versicolor), vaisiakūnis — 30 mg. 10:1 ekstraktas, atitinka 300 mg grybų žaliavos, standartizuotas iki 30% β-gliukanų.

Juodųjų pipirų ekstraktas (Piper nigrum), vaisius — 5 mg, standartizuotas iki 95% piperino.

Standartizacija reiškia, kad ekstrakte išmatuotas konkrečios medžiagos kiekis ir jis yra vienodas kiekvienoje partijoje. Be jos „grybų ekstraktas“ gali reikšti bet ką — nuo koncentruoto ekstrakto iki sumaltų džiovintų grybų.

Todėl sudėtyje ir rašau ne tik pavadinimą, bet ir tai, iki ko standartizuota.

Rinkdamasis laikiausi trijų taisyklių. Jos nėra visuotinės tiesos, tiesiog mano pasirinkimai.